Momentinių vertybių terorizmas

Kokios yra prabangos sektoriaus vertybės? Ar Šveicarijos laikrodžių pramonė jau įveikė krizę? Kaip su savo tradiciniu požiūriu į komunikaciją ji turėtų bendradarbiauti su internetu? Šie ir daug kitų klausimų bei iššūkių praėjusią savaitę buvo aptarti Ženevoje, kur vyko antrasis Aukštosios horologijos fondo (Fondation de la Haute Horlogerie – FHH) surengtas forumas „Laikas pergalvoti“ (Time to Rethink).

Rašytojas Paulo Coelho (kairėje) ir Franco Cologni, FHH prezidentas.

Pastaruosius 18 mėnesių Šveicarijos laikrodžių pramonę, kuri yra trečia didžiausia šalies eksportuotoja, blaškė stiprūs skersvėjai. Tačiau jau yra ir gerų žinių: ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį, konstatavo Rémy Bersier, banko „Julius Baer“ valdybos narys. 2010 metų kovo mėnesį, pavyzdžiui, laikrodžių pramonės eksportas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 33%.

„Jei laikrodžių pramonei kurį laiką truks milijono mechanizmų, tai bus geras ženklas,“ – kalbėjo Jeanas-Claude’as Biver, „Hublot“ vykdomasis direktorius.

Nepaisant visų krizių ar kitokių pokyčių, prabangos prekių sektorius buvo ir bus, kalbėjo Vincentas Bastienas, Paryžiaus HEC profesorius.

Forumo svečias Valéry Giscard d'Estaing’as, buvęs Prancūzijos prezidentas, pažymėjo, kad prabangos prekių segmentas, aukščiausias ekonominio aktyvumo sluoksnis, yra žmogaus kūrybos genijaus ir bendrosios kultūros koncentratas.

Fotografas Oliviero Toscani juokavo, kad šveicariški laikrodžiai yra meistriškumo ir tobulumo simboliai, kuriuos kuria „būrelis maniakų“.

Tradicijos ir nauji iššūkiai

Tačiau gerosios naujienos ir linksmi pokštai neužgožė naujų ir rimtų iššūkių, kuriuos šimtametėmis tradicijomis paremtai gana konservatyviai pramonės šakai kelia didelį susirūpinimą. Kokia gali būti sparčiai augančių socialinių tinklų įtaka?  

„Esame pakeliui į skaitmeninį sprogimą, – kalbėjo Frankas Vivier, „Columbus VC“ vykdomasis direktorius. – Internetas griauna tradicinius verslo modelius ir tam, kas jau prieš dvejus metus buvo laikytas priešu, nebuvo rasta adekvataus atsako. Jei laikrodžių prekių ženklai neras sąsajų tarp virtualaus ir materialaus pasaulio, jie liks nuošalyje“.  

Du forumo dalyviai: Jeanas-Claude’as Biver, „Hublot“ vykdomasis direktorius (kairėje) ir Klausas Schwabas, Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir vykdomasis direktorius.

Virtualus pasaulis ir prekyba internetu šveicarų laikrodininkams kelia ypač didelį susirūpinimą. Tradicijas, iš kartos į kartą perduodamą meistriškumą ir rankų darbą išaukštinęs sektorius yra griežtas tradicinių pardavimų schemų šalininkas, nes internetas, be kita ko, yra ir terpė, kurioje platinama dauguma klastočių. Garsus haute horlogerie meistras François-Paulis Journe’as kalbėjo, kad elektroninė komercija jam yra neįsivaizduojamas dalykas: „Tai yra visiškai nesuderinama su tuo, ką aš darau. Asmeniniai santykiai su klientu yra mano verslo dalis“.

Didelis laikrodžių mėgėjas rašytojas Paulo Coelho kalbėjo, kad prekių ženklai privalo išreikšti save sąžiningai ir turi būti lojalūs savo klientams. Šios savybės turi būti įkūnytos dizainerio dvasioje.

Tačiau Thomas Mao, tinklapio ThePuristS.com kūrėjas, mano, kad laikrodžių kolekcininkai ir interneto bendruomenių nariai dėl savo entuziazmo potencialiai yra geriausi prekių ženklų draugai.

„Tačiau jei produktui trūksta sąžiningumo, jie gali tapti ir pikčiausiais prekių ženklų priešais“, – kalbėjo Mao. 

Kalbėdamas apie pasaulį apėmusią krizę, kurią, beje, dauguma Šveicarijoje jau vadina „pernykščia“, rašytojas Nickas Foulkesas minėjo jos pamokas. „Pamoka yra ne pati krizė, o moralinis nuosmukis, kuris vyravo prieš ją. O kai ekonomika atsigaus, ar sugrįš tos pačios problemos?“ 

Pierre’as-François Unger, už ekonomiką atsakingas Ženevos kantono kancleris, apibendrino, kad „momentiniai dalykai griauna vertybes“, tačiau aukštoji horologija per savo 250 metų istoriją išgyveno krizes, karus ir revoliucijas, ir dabar yra naujo permainų amžiaus kryžkelėje.

„Daugiau drąsos ir mažiau arogancijos“, – visus padrąsino Franco Cologni, FHH prezidentas.