Tradicijos ir naujovės

Ženevos „Palexpo“ rūmuose buvo surengta jubiliejinė 20-oji laikrodžių ir juvelyrikos paroda „Salon International de la Haute Horlogerie“ (SIHH), kurią organizuoja Aukštosios horologijos fondas „Fondation de la Haute Horlogerie“ (FHH). Tai − privatus ir uždaras renginys, skirtas tik sektoriaus profesionalams. Kaip teigia FHH atstovai, paroda buvo sėkminga ir baigėsi skambant „optimistinėms gaidoms“.

Toks renginio formatas − diskutuotinas, apie tai jau ne vienus metus kalbama kuluaruose. Kodėl bent vieną dieną neatidaryti durų plačiajai publikai? Tačiau organizatorių nuostata lieka nepakitusi ir neatrodo, kad gali keistis. Kita vertus, pati paroda, nors joje dalyvauja ir apsilanko tūkstančiai pardavėjų, gamintojų atstovų, jų draugų garsenybių ir žurnalistų iš viso pasaulio, nėra tipiška. Ji labiau primena milžiniško dydžio − daugiau kaip 30 tūkst. m² − laikrodžių ir aukštosios juvelyrikos boutique, kurioje stovi patogūs odiniai baldai, viskas dengta kilimine danga, daugybė gyvų gėlių puokščių ir − dešimtys barų bei restoranų su gourmet valgiaraščiu, gaiviaisiais gėrimais, vynu bei šampanu. Visi, kurie gauna kvietimą ten apsilankyti, gali vaišintis nemokamai ir neribotais kiekiais. Tokie kvietimai įteikiami visų parodoje dalyvaujančių prekių ženklų bendru sutarimu.

 

Keli nauji bruožai

 

Šiųmetė paroda turėjo kelis naujus elementus: ji buvo jubiliejinė − 20-oji, joje buvo du nauji garsūs vardai, ir šiemet, skirtingai nei pernai, sektoriaus atstovai švytėjo nepalyginti didesniu optimizmu. Haute horlogerie ir haute joaillerie segmentai ypač patenkinti kalėdinės prekybos rezultatais ir Europoje, ir Amerikos bei Azijos rinkose. Dauguma manufaktūrų skelbia padidinusios apyvartas, tačiau apie konkrečius metų rezultatus dar nekalba.

Nepaisant dar labiau sugriežtintos kvietimų apsilankyti parodoje politikos, organizatoriai džiaugiasi, kad bendras lankytojų skaičius, tarp kurių dauguma yra pardavėjai, palyginti su pernai, padidėjo 10% ir pasiekė 12,5 tūkst. Tai laikoma aiškiu ženklu, kad rinka atsigauna.

Kitas geras ženklas − nauji garsūs vardai. 2009 metais, per patį sunkmetį, SIHH debiutavo nauja bendrovė „Ralph Lauren Watch and Jewelry Co.“. Debiutas buvo įspūdingas − ir formos, ir turinio − pristatytų produktų − prasme. „Ralph Lauren“ laikrodžiuose naudojami „Richemont Group“ priklausančių manufaktūrų IWC, „Jaeger-LeCoultre“ ir „Piaget“ mechanizmai, tačiau bendros įmonės akcijos, kurios padalytos 50% ir 50%, priklauso grupei, o ne šioms konkrečioms manufaktūroms, kurios, beje, pačioje grupėje turi didelę autonomiją. Šiemet net iškilių „Richemont“ grupės prekių ženklų draugijoje „Ralph Lauren“ demonstravo pasitikėjimą savo jėgomis, naujus modelius ir stengėsi pabrėžti savo išskirtinumą bei elitiškumą − tiek stendo interjerais, tiek ir bendrovės atstovų laikysena.

Du SIHH naujokai − garsūs ir solidūs ženklai − „Greubel Forsey“ bei „Richard Mille“, kurių nedidelius akcijų paketus neseniai įsigijo „Richemont Group“, yra gerokai demokratiškesni. Stephenas Forsey, vienas iš šių dienų horologijos genijų ir „Greubel Forsey SA“ bendraturčių, pats pristatinėjo savo laikrodžius ir mielai bendravo su „Versus“ žurnalistu, nors šios manufaktūros, kuri kasmet pagamina tik apie 200 unikalių laikrodžių, o jų kaina prasideda nuo 335 tūkst. CHF (be PVM), vienas iš savininkų asmeniškai pažįsta beveik visus savo klientus ir žino, kad Lietuvoje turbūt nėra nė vieno jo laikrodžio.

„Mes šios galimybės laukėme ilgai. Ši paroda atitinka mūsų požiūrį ir lūkesčius“, − kalbėjo Forsey apie boutique stiliaus SIHH ir pridūrė, kad milžiniškame didžiausios pasaulyje laikrodžių ir juvelyrikos parodos „Baselworld“ katile jie buvo „šiek tiek pasimetę“.

SIHH organizatoriai, kurie yra suinteresuoti pritraukti daugiau aukščiausios lygos dalyvių, mano, kad toks požiūris − aiškus ir geras signalas kitiems išskirtiniams prekių ženklų savininkams.

 

Naujausios tendencijos

 

Haute horlogerie segmente neįmanoma kalbėti apie sezonines madas, nes tokio reiškinio apskritai nėra. Šis sektorius yra gana lėtas bei konservatyvus. Tačiau atidžiai apžiūrėjus visas 2010-ųjų naujienas bei naujas ankstesnių modelių interpretacijas, kai kurių tendencijų įžvelgti galima.

 

Laikrodžių dydžiai

 

Pastaraisiais metais laikrodžiai pamažu didėjo, ir dauguma vyriškų modelių pasiekė 40−45 mm. Atrodo, kad riba jau pasiekta, nes didesnis laikrodis ant riešo tampa nepatogus ir gremėzdiškas. Tačiau SIHH 2010 „Panerai“ pristatė savo 1943 metų modelio „Mare Nostrum“, kuris buvo skirtas Italijos karališkojo jūrų laivyno karininkams, šiuolaikinę versiją.

Šio monstro, kaip ir jo pirmtako dydis − 52 mm. Suprantama, tai išimtis, skirta kolekcininkams. Daugelį metų laikrodžiai palaipsniui plonėjo, ir vyko savotiškos varžybos, kas pagamins ploniausią. Šiemet pristatyti du tokie pasaulio čempionai − ploniausias pasaulyje laikrodis su automatiniu mechanizmu „Piaget Altiplano“, kuris yra tik 5,25 mm storio, ir ploniausias pasaulyje ranka prisukamas laikrodis „Vacheron Constantin Historique Ultra-fine 1955“, kuris yra tik 4,10 mm storio. Tačiau ir čia, atrodo, jau pasiekta galutinė riba, nes, kaip sakė manufaktūrų atstovai, dar mažinti ir ploninti galima, bet metalinės dalys fiziškai nebegalės atlikti savo mechaninės funkcijos.

 

Laikrodžių ciferblatai

 

Nesimetriški ciferblatai tampa norma. Jei anksčiau tuo išsiskirdavo tik „A. Lange & Söhne“ ir dar keli gamintojai, tai dabar tokių modelių turi daug manufaktūrų. Šia dizaino kryptimi pasuko ir „Roger Dubuis“, vis naujų sprendimų pateikia „Audemars Piguet“ savo „Millenary“ linijos laikrodžiuose. Ciferblato plote viskas stumdoma kaip norima ir kur norima, taisyklių lyg ir nebeliko.

Ciferblatai tapo daugiasluoksniai − jie nebėra viena plokštuma. Rodyklės, besisukdamos ratu, pasislepia ir vėl išnyra, taip pat atsiranda ir dingsta datos skaičiai ar Mėnulio fazių rodmenys. Tokie ciferblatai ypač tapo populiarūs laikrodžiuose su retrogradinėmis rodyklėmis. Tačiau yra ir visiška naujovė. Tai − unikalus dviveidis „Montblanc Metamorphosis“. Šis laikrodis faktiškai turi du ciferblatus, esančius skirtinguose lygiuose. Viena padėtis − mažas valandų ciferblatas ties 12 valanda, centrinė minučių rodyklė ir mažas datos ciferblatas su rodykle ties 6 valanda. Pastūmus ant korpuso ties 9 valanda esantį mygtuką, ciferblatas tarsi suskyla į kelias dalis, šie rodmenys pasislepia, ir iš apačios į šias pozicijas iškyla chronografo skalės.

 

Mechanizmai

 

Prieš kelis dešimtmečius mechanizmas buvo nematoma laikrodžio dalis. Tačiau haute horlogerie segmentas, supratęs tiksliosios mechanikos žavesio reikšmę, atidengė mechanizmą, kuris daugelyje gerų laikrodžių yra matomas per safyro kristalo dugnelį. Mechanizmo puošyba (Côtes de Genève, Vagues de Genève, Colimacon, Soleil, Anglage, Perlage, Guilloché ir kt.) jau senokai tapo vienu svarbiausių haute horlogerie elementų ir kriterijų. Vėliau mechanizmo fragmentai ar atskiros dalys buvo pradėtos rodyti ir per ciferblatą, kol galiausiai išpopuliarėjo vadinamieji skeletonai − laikrodžiai, apskritai neturintys ciferblato. Taigi mechanizmas tapo matomu ir labai svarbiu laikrodžio dizaino elementu. „Dabar mes ne konstruojame, o kuriame mechanizmo dizainą“, − kalbėjo „Audemars Piguet“ atstovai. „Mūsų mechanizmai − lyg kinetinės skulptūros“, − akcentavo vienas iš „Richard Mille“ vadovų.

 

Naujos medžiagos

 

Laikrodžių pramonėje vis labiau įsigali naujos, modernios medžiagos, kurios naudojamos kosminėse technologijose, „Formulėje-1“, aviacijoje. Tai − įvairūs anglies pluoštai, titanas, anoduotas aliuminis, ryškūs dažai, pagaminti organinių dažų pagrindu. Naujos medžiagos daugiausia naudojamos korpusams gaminti ir apdailai, bet jos vis labiau skverbiasi ir į mechanizmus, nes yra atsparesnės už metalą, ir tų dalių nereikia tepti.

Vis daugiau „nesunaikinamų“ sportiškų modelių korpusų dengiama moderniomis juodomis PVC ir DLC (angl. − diamond-like carbon) dangomis. Beje, jomis dengiamas ne tik plienas, bet ir auksas. „Montblanc“ šiemet teigė šia kryptimi pažengusi toliausiai. Ji sukūrė ir pradėjo naudoti „Dual carbon“ technologiją, kai metalas su anglies pluoštu ne suklijuojamas, o specialiomis sąlygomis sujungiamas molekuliniu lygmeniu, ir taip gaunama visai nauja už metalą daug tvirtesnė medžiaga.

Dar viena naujiena: pasirodo, alchemikų esama ir XXI amžiuje. 2005 metais „Rolex“ sukūrė ir naudoja naują savą aukso rūšį „Everose“. 2010-aisiais „A. Lange & Söhne“ pristatė šveicarų metalurgų specialiai jai sukurtą medaus spalvos auksą (angl. − honey gold). Tai 18K unikalios spalvos auksas, beje, gerokai kietesnis už įprastą.

Ir į prezentacijų areną skverbiasi naujos technologijos: manufaktūra „Parmigiani Fleurier“ savo naujienas pristatė per komercinio naudojimo televizorius vaizdo filmukais 3D formatu.

 

Patogumas

 

Visiškai priešingos tendencijos. Kai kurios manufaktūros atsisako labai sudėtingų ciferblatų ir dažnai painių rodmenų bei funkcijų. „Mūsų laikrodžiai − grynų linijų ir minimalizmo triumfas“, − sakė „Vacheron Constantin“ atstovai. „Švarus ciferblatas − mūsų kūrybiškumo simbolis“, − kalbėjo „Panerai“ vadovai. Tuo pat metu vis mažiau datų skaičių rodoma tradiciniuose langeliuose, dominuoja rodyklės, įvairios skalės. Laiką gali rodyti bet kas, pavyzdžiui, dviejų įsimylėjėlių figūrėlės, susitinkančios ant tilto, arba po ciferblatą sklandantys drugeliai („Van Cleef & Arpels“). Tačiau reikia pripažinti, kad laikrodžiai su atvirais mechanizmais, „kinetinėmis skulptūromis“, daugybe rodyklių bei funkcijų, nors ir yra techniškai įdomūs bei patrauklūs, nėra praktiški, nes dažnai reikia ir gero regėjimo, ir akinių bei didelių pastangų susigaudyti, kas ir kur rodoma.

Visiškai nauja ir patogu − funkcijų parinkties mygtukas (angl. − function selector) − „Jaeger LeCoultre Master Compressor Extreme LAB 2“, „Richard Mille 017 Ultra Thin Tourbillon“. Kai laikrodis turi daug funkcijų, jomis naudotis ar jas nustatyti yra gana keblu ir tai užima laiko, nes, pavyzdžiui, norint pakeisti datą, reikia prasukti laiką. Dabar su prisukimo karūnėle galima pasirinkti norimą reguliuoti funkciją − tai rodo specialus rodiklis − ir pareguliuoti tik tą parametrą. Dar viena itin patogi naujovė: kai kuriuose laikrodžiuose, norint pakeisti, pavyzdžiui, datą, reikia spausti korpuso išorėje esantį mažytį mygtuką. Tam reikia smeigtuko arba adatos. „Roger Dubuis“ įdiegė mygtuką, pritaikytą spaudyti kreditine kortele.

 

Akibrokštas

 

Ne tik akibrokštas, bet ir savotiška provokacija. Taip galima pavadinti manufaktūros „Girard Perregaux“ pristatytą modelį „Laureato“. Reikalas tas, kad jis yra su kvarciniu mechanizmu. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsiradę kvarciniai laikrodžiai vos nenužudė mechaninių, visa Šveicarijos laikrodžių pramonė buvo ištikta komos, mirė šimtametės horologijos tradicijos, daug manufaktūrų neišgyveno. Vėliau, kai padėtis normalizavosi, daugelis manufaktūrų paskelbė, kad nesiblaškys ir niekada nebegamins laikrodžių su kvarciniais mechanizmais, kai kurios tai įsirašė į savo kodeksus. Ir prašom − 2010 metais garbiosios „Girard Perregaux“ stendas apklijuotas plakatais su „Laureato“ nuotraukomis! Manufaktūros atstovai teisinosi, kad kilus kvarcinių laikrodžių bumui, buvo bandoma sukurti mechanizmo standartą, tam buvo suburtas gamintojų konsorciumas, bet jie vieni pasuko savo keliu ir sukūrė unikalią, visiems priimtiną technologiją. Tad šis laikrodis, beje, riboto kiekio, esą yra tik suvenyras ir manufaktūros meistriškumo priminimas. Jame yra „GP13500 quartz“ mechanizmas, kurio dažnis – 32 768 Hz. Tai − standartas, kuriuo laikrodžių pramonė vadovavosi maždaug 40 metų. Bet to „suvenyro“ kaina bus daugiau kaip 10 tūkst. USD.

 

 

Parodos SIHH 2010 dalyviai

 

„A. Lange & Söhne“, „Alfred Dunhill“, „Audemars Piguet“, „Baume & Mercier“, „Cartier“, „JeanRichard“, „Girard Perregaux“, „Greubel Forsey“, IWC, „Jaeger LeCoultre“, „Montblanc“, „Officine Panerai“, „Parmigiani Fleurier“, „Piaget“, „Ralph Lauren Watch & Jewelry Co.“, „Richard Mille“, „Roger Dubuis“, „Vacheron Constantin“, „Van Cleef & Arpels“.

 

„World Watch Report 2010“

 

Elektroninės rinkodaros agentūra „IC-Agency“ parengė jau penktąjį pasaulinį laikrodžių ir juvelyrikos rinkos tyrimą. Nuo kitų šis tyrimas skiriasi savo išskirtine metodologija: duomenys surinkti ir apibendrinti išanalizavus 500 mln. interneto vartotojų užklausų ir peržiūrų įvairiose paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose ir komerciniuose tinklalapiuose. Tuo remdamasi, agentūra sudarė 25 populiariausių prekių ženklų sąrašą ir įvardijo 10 svarbiausių eksporto rinkų.

 

10 svarbiausių rinkų (abėcėlės tvarka):

Brazilija, Indija, Italija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Rusija, Vokietija.

 

25 populiariausi prekės ženklai (pagal segmentą*)

 

Haute Horlogerie

„Audemars Piguet“, „Blancpain“, „Breguet“, „Franck Müller“, „Girard Perregaux“, IWC, „Jaeger-LeCoultre“, „Patek Philippe“, „Vacheron Constantin“, „Zenith“.

 

Moterų / juvelyrika

„Bulgari“, „Cartier“, „Chopard“, „Piaget“.

 

Prestižiniai

„Breitling“, „Hublot“, „Omega“, „Rolex“, „Tag Heuer“.

 

Aukštos klasės

„Baume & Mercier“, „Ebel“, „Longines“, „Montblanc“, „Rado“, „Raymond Weil“.

 

* „IC-Agency“ sudarė savą rinkos segmentaciją, kuri kai kuriais atvejais skiriasi nuo įprastinės.

 

Gerbėjų skaičius prekių ženklų puslapiuose „Facebook“ tinkle*

„Hublot“	44 474
„Cartier“	40 230
„Tag Heuer“	29 867
„Rolex“	29 250
„Bulgari“	27 781
„Breitling“	19 488
„Omega“	9 059
IWC	8 056
„Montblanc“	5 892
„Audemars Piguet“	5 023
„Chopard“	4 997
„Vacheron Constantin“	2 998
„Jaeger-LeCoultre“	2 786
„Longines“	2 240
„Breguet“	1 867

 

* „IC-Agency“ remiasi 2010 metų pradžios duomenimis, dabar šie skaičiai yra didesni.

 

Koncepcinis modelis „Cartier ID One“

 

Parodoje SIHH 2010 „Cartier“ pristatė efektingą koncepcinį modelį „ID One“, kuris yra „Ballon Bleu“ korpuse. Reikia iš karto pasakyti, kad skirtingai nei automobilių pramonėje, kur nemažai koncepcinių modelių po kelerių metų su didesniais ar mažesniais pakeitimais įdiegiami į masinę gamybą, šis laikrodis niekada nebus gaminamas. Anot „Cartier“ atstovų, tai yra naujų technologijų bandymų platforma bei įrankis, ir jame pasiteisinusios inovacijos bus palaipsniui diegiamos į įvairius modelius.

Šios horologijos koncepcijos esmė tokia. Gerus mechaninius laikrodžius reikia ne kartą reguliuoti. Pirmą kartą − gaminant. Net ir preciziškiausiai pagamintos dalys nėra idealiai tobulos. Todėl jos pereina kokybės kontrolę, paskui rankomis surenkamas mechanizmas. Prityręs meistras apžiūri mechanizmą, vėliau jį vėl išrenka, atliekamos įvairių dalių mikrokorekcijos, ir mechanizmas vėl surenkamas. Tada jis reguliuojamas. Kad laikrodis gerai veiktų, būtina tinkamai sureguliuoti mažiausiai tris mechanizmo elementus: idealiai sureguliuoti balanso padėtį ir (arba) suteikti jo ratukui idealią geometriją. Idealiai suderinti balansą su prisukimo spyruokle, tinkamai nustatyti jos darbinį ilgį. Tinkamai suderinti ankerinio mechanizmo elementus. Tai daroma ir vėliau − per techninį laikrodžio aptarnavimą. Šie reguliavimai gali „nusimušti“ dėl stiprių smūgių arba laikrodžiui patekus į stiprų magnetinį lauką. Beje, stiprius magnetinius laukus sukuria ne tiek gamtos kataklizmai, kiek daugybė mus supančios elektroninės įrangos. Šis mechaninių laikrodžių negalavimas pastaruoju metu labai būdingas Azijos šalyse, kur darbo vietose nepaisoma higienos ir darbo saugos reikalavimų. Taigi, laikrodį tenka vėl reguliuoti.

„ID One“ koncepcijos esmė − kad laikrodį tereikėtų sureguliuoti vieną kartą − gaminant. Ir jis visą gyvenimą eis tiksliai, prie jo nebereikės kišti rankų. Norint tai pasiekti, diegiama daugybė visiškai naujų technologijų. Visų pirma, laikrodžio korpusas pagamintas iš vieno anglies pluošto ruošinio. Tai reiškia, kad jis tvirtas ir atsparus magnetiniams laukams. Dabar siekiant išvengti magnetinių laukų poveikio, pavyzdžiui, aviacinių laikrodžių korpusuose, yra dar vienas vidinis korpusas iš itin minkšto metalo. Iš anglies kristalų ir specialių naujų medžiagų, sukurtų stiklo ir keramikos technologijų pagrindu, pagamintos dalys yra daug preciziškesnės, ir, skirtingai nei analogų iš metalo, jų matmenų paklaida neviršija mikrono. Iš šių medžiagų taip pat gaminama prisukimo spyruoklė, įvairių mazgų vadinamieji monoblokai, kurie dabar surenkami iš kelių dalių. Taigi, šios mechanizmo dalys yra pagamintos itin tiksliai, jas galima iškart surinkti, nereikia papildomų reguliavimų, jų nereikia tepti − tampa nebereikalingas laikrodžio techninis aptarnavimas, rekomenduotinas maždaug kas 5 metus, ir jis visiškai nereaguoja į magnetinius laukus bei didelius temperatūrų svyravimus. Be to, „ID One“ mechanizmas yra tarsi pakabintas ant specialių sailenblokų (atramų), kurie apsaugo jį nuo smūgių.

Tačiau, kai kalbama apie bet kokius koncepcinius modelius, visada iškyla įvairių klausimų. Pavyzdžiui, ar tai reškia, kad ateities mechaniniuose laikrodžiuose visiškai neliks metalinių dalių? Į šį klausimą „Cartier“ specialistai kol kas negali atsakyti, ir dabar turbūt neatsakytų niekas, nors panašu, kad šia linkme einama. Kitas labai svarbus − emocinis aspektas. Juk haute horlogerie esmė − tikslioji mechanika. Vienas iš jos žavesio aspektų yra tas, kad geras mechaninis laikrodis − lyg cigarų humidoras. Jį reikia nuolat apžiūrėti, pauostyti, patikrinti, ar viduje tinkama drėgmė. Panašiai ir su geru mechaniniu laikrodžiu − jis reikalauja dėmesio, su juo, kaip ir su humidoru, reikia „pažaisti“. Čia ir slypi didelė dalis žavesio. O jei viso to nebereikės?

 

Vakarėlyje − jūreivystės dvasia

 

Parodos „SIHH 2010“ proga šveicarų manufaktūra „IWC Schaffhausen“ tradiciškai surengė vakarėlį savo draugams ir verslo partneriams, kuris buvo skirtas atnaujintai ir dabar jau išbaigtai „Portuguese“ laikrodžių kolekcijai pristatyti. Tarp daugiau nei 600 kviestinių svečių buvo ištikimų šio ženklo gerbėjų bei draugų − Zinédine’as Zidane’as, Borisas Beckeris, Luísas Figo, rašytojas Paulo Coelho, kino žvaigždės Jeanas Reno, Alainas Sutteris, Timas Jefferies ir daugelis kitų. Viena iš vakaro staigmenų − filmas „Navigacijos dvasia“ (The Spirit of Navigation) su Jeanu Reno, romantiškai pasakojantis jūreivystės ir navigacijų prietaisų istoriją. Jis tik padidino susidomėjimą naujuoju „Portuguese Yacht Club Chronograph“. Vakaras baigėsi linksmybėmis, kurių epicentras buvo vienas iš Europos džiazo grandų Nilsas Landgrenas su savo grupe „Funk Unit“.